perkabai

per̃kabai sm. pl. (1) Pš, Sdb, perkabaĩ (3^b) 1. marškiniai be rankovių; šiaip koks menkas užsimetamas drabužis: Diemylėk, nė marškinėlių vaiku neturia. Prakirpom skarelėj skylę galvytei ir padirbom perkabėliùs Slm. Užsivilk da tuos par̃kabus [i](suplyšusius marškinius), vis tiek tuoj nubaigs plyšt Sdb. Tai kad nuplyšo marškiniai – tik parkabaĩ belikę Slm. Tie mano par̃kabai visai baigias, jau pliki šonai matos Ps. Apačioj nereik gero užsivilkimo: pasisiuvei kokius par̃kabus (labai iškirptus, tik sumestus marškinius), ir gerai Jnšk. Vilkis kailinius – ko tu su tais parkabais! Rm. 2. Pš toks apeiginis žydų drabužis: Nebešvęsiu aš šabų, nenešiosiu parkabų̃ (d.) Šmn.